dukaunas

×dukaũnas, -à adj. (4) Pgr, dūkaũnas (2) Sln, dūkáunas, -a [K] žr. duchaunas: Dukaunà asaba Rdm. Dukaunieji turi sergėti[s] moterų DP162. dukaunaĩ adv., dūkáunai [K]: Jis dukaunaĩ gyvena Alv.

◊ dukaũnas tė́vas dvasiškis, kunigas: Susikviečiau visą sodvą ant savo česnelės, tik nekviečiau kunigėlio, dukaũno tėvẽlio JV598.